- atšiūžus
- atšiū́žus, -i adj. (1)
1. bjaurus, šlykštus: Rupūžės labai atšiū́žios Svn. Atšiū́žus kaip velnias Svn.
atšiū́žu n. Slm: Aš vabalo negaliu paimti rankon – tuoj darosi atšiū́žu Kp. Atšiū́žu valgyt jos virtą – toki suskretus Ppl. Visas susikruvinęs, net atšiū́žu pasidarė bežiūrint Ppl.2. Dkšt baisus, šiurpus.atšiū́žu n.: Nors rankoj turiu branktą, bet, kai vilkas bėga pro šalį, atšiū́žu Alz.
Dictionary of the Lithuanian Language.